Rekuperatorių sistemos filtrų klasifikacija

Rekuperacijos sistemų filtrų klasifikacija. Pasirinkimas įsirengti rekuperacinę sistemą – tai sąmoningas žingsnis link sveikesnės gyvenamosios ar darbo aplinkos, kuri grindžiama optimaliu patalpų mikroklimato reguliavimu. Rekuperatorius – tai mechaninio vėdinimo įrenginys su šilumos grąžinimo funkcija, užtikrinantis nuolatinę oro apykaitą be didelių energijos nuostolių. Vis dėlto, vien įrengti sistemą nepakanka – siekiant išlaikyti maksimaliai švarų patalpų orą, būtina reguliariai keisti oro filtrus.

Rekuperacijos sistemų filtrų klasifikacija

Filtrų priežiūra – tai svarbiausia rekuperacinės sistemos eksploatacijos grandis. Filtrai atlieka esminę funkciją – sulaiko į patalpas patekusias oro suspenduotas daleles (kietąsias daleles – angliškai particulate matter, trumpinys PM), kurios gali būti kenksmingos žmogaus sveikatai. Nors pats filtrų keitimo procesas yra mechaniškai nesudėtingas ir nereikalauja specializuotų įrankių ar techninių įgūdžių, didesnį iššūkį kelia tinkamų filtrų parinkimas, kuris tiesiogiai priklauso nuo rekuperatoriaus modelio bei aplinkos užterštumo lygio. Todėl keičiant rekuperatorių filtrus galima padaryti klaidų.

Pirmasis žingsnis renkantis filtrą – rekuperatoriaus techninių specifikacijų peržiūra. Reikia žinoti ne tik gamintoją ir tikslų modelį, bet ir suprasti, kad kiekviename įrenginyje filtrai atlieka dvi pagrindines funkcijas:

1. Valo į patalpas įtraukiamą (tiekiamą) orą.

2. Saugo patį įrenginį nuo užteršto ištraukiamo oro (iš vidaus) poveikio.

Tiekiamas oras paprastai yra labiau užterštas, nes jame gali būti ne tik dulkės, žiedadulkės ar pramoniniai teršalai, bet ir smogas, išmetamosios dujos ar mikroskopiniai alergenai. Todėl įeinančiam srautui reikalingi aukštesnės klasės, didesnio tankio rekuperatorių filtrai. Tuo tarpu ištraukiamas oras dažnai yra mažiau užterštas, tačiau jo filtravimas būtinas siekiant išvengti dulkių ir kitų dalelių kaupimosi rekuperatoriaus mechanizmuose, kas ilgainiui gali lemti įrangos gedimus arba sumažinti efektyvumą.

Norint įsigyti efektyvų ir patikimą filtrą, būtina atkreipti dėmesį į jo atitiktį tarptautiniams standartams. Iki 2016 m. Europoje buvo naudojamas EN 779 standartas, kuriame rekuperatorių filtrai buvo klasifikuojami į G (grobūs) ir F (smulkūs) kategorijas. Tačiau šis standartas vertino tik ribotą dalelių spektrą, dažniausiai – vieno dydžio frakciją. Siekiant užtikrinti tiksliau atspindimą oro valymo efektyvumą, buvo sukurtas naujas – ISO 16890 standartas.

Pagal ISO 16890 filtrai klasifikuojami pagal tai, kokio dydžio daleles jie gali sulaikyti. Šis standartas filtrus skirsto į šias kategorijas:

• ISO ePM1 – filtrai, kurie sulaiko smulkiausias daleles, kurių aerodinaminis skersmuo mažesnis nei 1 mikrometras (μm). Šios dalelės (pvz., smogas, suodžiai, kai kurios virusų frakcijos) pavojingos tuo, kad gali prasiskverbti į alveoles ir net patekti į kraujotaką.

• ISO ePM2.5 – filtrai, sulaikantys daleles iki 2,5 μm dydžio. Tokios dalelės kaip tabako dūmai ar bakterijos gali sukelti kvėpavimo takų uždegimą, astmos paūmėjimą.

• ISO ePM10 – filtrai, skirti sulaikyti didesnes nei 10 μm daleles, tokias kaip žiedadulkės, grybelinės sporos ar pramoniniai teršalai.

• ISO Coarse – filtrai, sulaikantys tik stambias daleles (>10 μm), kaip smėlis, plaukai ar statybinės dulkės. Šie filtrai dažniausiai naudojami kaip pirminiai (pre-filtrai), siekiant apsaugoti pagrindinius filtravimo lygius nuo stambaus užterštumo.

Tinkamos filtrų klasės pasirinkimas tiesiogiai veikia oro kokybę patalpose, o neteisingai parinktas filtras gali nepajėgti sulaikyti sveikatai pavojingų teršalų. Be to, efektyvumas priklauso ne tik nuo filtro klasės, bet ir nuo jo eksploatavimo trukmės. Ilgainiui filtras užsiteršia, o jo pralaidumas mažėja, todėl net ir aukščiausios klasės filtrai turi būti keičiami reguliariai – dažniausiai kas 3–6 mėnesius, priklausomai nuo gamintojo rekomendacijų bei aplinkos užterštumo.

Kadangi dalis vartotojų vis dar naudoja rekuperatorius, pagamintus prieš 2016 m., svarbu suprasti, kaip perėjimas nuo EN 779 prie ISO 16890 paveikė filtrų klasifikaciją:

• Prieš perkant filtrą, visada patikrinkite ar jis pažymėtas ISO 16890 standarto žymėjimu. Tai patvirtins jo efektyvumą.

• Aplinkos sąlygos gali nulemti, kad filtrus reikės keisti dažniau nei rekomenduoja gamintojas (pvz., jei šalia yra statybvietė, intensyvus transporto eismas ar pramonės įmonės).

• Kai kurie filtrai turi antibakterinį arba antialerginį sluoksnį – tai aktualu sergantiems alergija arba lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis.

Jeigu vis dar kyla neaiškumų dėl konkretaus filtro pasirinkimo ar klasės interpretavimo, visada galite kreiptis į mūsų specialistus. Konsultacija padės užtikrinti, kad pasirinktas sprendimas ne tik atitiks techninius reikalavimus, bet ir maksimaliai prisidės prie Jūsų aplinkos oro kokybės gerinimo.